Dažymas

Miltelinis metalo konstrukcijų dažymas (sausas metalo dažymas)

Miltelinis dažymas – procesas, kai dažoma sausais miltelių formos dažais, kuriems suteikiamas neigiamas elektrostatinis krūvis (10.000-90.000 voltų). Kartais miltelinis dažymas ir vadinamas sausu dažymu. Padengus daiktą dažais – jis kišamas į krosnį, kur dažai išsilydo lygiai padengdami paviršių. Krosnyje dažų miltelių cheminiai junginiai sureaguoja tarpusavyje ir polimerizuojasi, taip pagerindami dažų savybes. Milteliniu būdu padengtas paviršius pasižymi kietumu, spalvingumu, patrauklumu, ilgaamžiškumu, aukšta kokybe, atsparumu įbrėžimams bei aplinkos poveikiui. Šlapi dažai reikalauja tirpiklio, o miltelinis dažymas ne. Tokiu būdu sukuriamas kietesnis paviršinis sluoksnis, geriau apsaugantis daikto paviršių nuo aplinkos poveikio.

Dažų milteliai dažniausiai gaminami iš poliesterio, poliuretano, poliesterio, epoksidinė dervos ir akrilo.

Miltelinių dažų gamybos procesas turi savų ypatybių. Milteliniai dažai gaminami sumaišant polimero granules su kietikliu, pigmentais ir kitais cheminiais komponentais bei kaitinant visą šį mišinį. Tada miltelinių dažų mišinys ištiesinamas, atvėsinamas ir susmulkinamas į mažus gabaliukus. Galiausiai, maži miltelinių dažų gabaliukai itin smulkiai sumalami ir gaunama miltelinių dažų pudra, kuri ir naudojama miltelinio dažymo metu.

Tuo tarpu pats miltelinis dažymas susideda iš 3 pagrindinių procesų. Pirmiausia, paruošiamas metalo paviršius – paviršius nuvalomas, chemiškai apdorojamas, jei reikia, nusmėliuojamas ir parengiamas milteliniui dažymui. Tada, metalo paviršius padengiamas milteliais – mūsų kameroje profesionalia įranga milteliniai dažai užpurškiami ant metalo paviršiaus. Galiausiai, kaitinimo krosnyje milteliniai dažai išsilydo vientisai padengdami metalo konstrukcijos paviršių.

Miltelinis dažymas turi daug privalumų. Miltelinis dažymas tinka plienui, cinkuotam metalui, aliuminiui, plienui, žalvariui, variui, bronzai, titanui, švinui ir t.t. – miltelinis dažymas puikiai bei pilnai padengia bet kokias detales. Milteliniai dažai saugo paviršių nuo rūdžių ir jų sudėtyje nėra jokių toksinių medžiagų, kenksmingų lakiųjų organinių junginių, todėl miltelinių dažų gamyba mažiau kenksminga aplinkai lyginant su skystais dažais. Miltelinio dažymo būdu pasiekiama ilgiausiai išliekanti spalva, kurios pasirinkimo variantų yra labai daug, bei itin ilgai išliekantis padengimo sluoksnis, kuris yra daug storesnis nei dažant paprastais šlapiais dažais bei saugantis paviršių nuo UV spindulių. Miltelinio dažymo metu dažai sunaudojami ypač ekonomiškai, bei, esant poreikiui, lengvai perdirbami. Galų gale, milteliniai dažai itin atsparūs trūkinėjimui, braižymui, skeldėjimui, braižymui, išblukimui.

Segmentų nuriebalinimas cheminiais būdais prieš miltelinį dažymą

Metalinės detalės ir gaminiai apdirbimo metu dažniausiai užteršiamos riebalais, tepalais, drožlėmis bei korozijos produktais. Be to, pusgaminiai apsaugai nuo korozijos transportavimo metu sutepami antikorozinėmis priemonėmis.

Prieš bet kokį padengimo procesą, dažymą, galvaninį padengimą ar karštą cinkavimą ant detalių neturi būti rūdžių, purvo, riebalų ir tepalų. Be valymo dažymo ir galvaniniuose procesuose dar reikalingos kitos procedūros tokios kaip, ėsdinimas, fosfatavimas, pasyvavimas ir pan.

Tirpikliai (pvz. vaitspiritas arba nefrasas) dažniausiai naudojami pirminiam ir pagrindiniam rankiniam detalių valymui mažose įmonėse, kadangi juos naudojant dideliuose įrenginiuose būtina laikytis „Lakiųjų organinių junginių“ direktyvoje keliamų reikalavimų (jei valymui naudojama iki 1 tonos tirpiklio per metus, direktyvos reikalavimai netaikomi).

Tepalo šalinimui nuo metalo paviršių pramonėje dažniausiai naudojami trijų tipų valymo priemonės:

  • Vandeniniai tirpalai;
  • Nehalogeninti organiniai tirpikliai;
  • Chlorinti angliavandeniliai.